Dvikalbystės palaikymo grupė tėvams: kaip perduoti lietuvių kalbą emigracijoje

Aprašymas

Augini vaiką užsienyje, nori, kad jis kalbėtų lietuviškai, bet neramu prarasti ryšį, „perspausti“ ir tik sustiprinti vaiko atmetimo reakciją? Kalbi su vaikučiu lietuviškai, bet jis atsako daugumos kalba?

Suprantu, ką išgyveni. Auginu 2 vaikus ir tuose iššūkiuose gyvenu jau 6 metus. Kartais atrodo, kad visko per daug – atsakomybė ir noras rūpintis kalbos, tradicijų perdavimu, ryšio su seneliais, giminaičiais išlaikymu, tautinės tapatybės formavimu. Kuo daugiau domiesi, tuo daugiau klausimų kyla ir kartais nusvyra rankos pradėti.

2024 m. subūrėme dvi Dvikalbystės palaikymo grupes, kuriose dalyvavo 11 moterų. Su dvikalbystės iššūkiais susiduriančios mamos, jose rado nusiraminimą, išsikėlė realius ir asmeninę situaciją atitinkančius lūkesčius, rado kūrybinių ir efektyvių būdų puoselėti dvikalbystę kasdienybėje.

• „Jei ne palaikymo grupė rudenį, abejoju, ar būtų užtekę kantrybės kalbėti su vaiku lietuviškai ir laukti, kol ir jis daugiau prakalbės. Man labai reikėjo “savo kaimo”, ir šioje grupėje gavau ne tik teorinių žinių, bet ir motyvacijos, įkvėpimo nepasiduoti, patikėti, kad pasiekti mano tikslą yra įmanoma, kad mano istorija nebūtinai turi pakartoti draugių patirtis“.
• „Jaučiuosi užtikrinčiau. Išsinešu daug naudingų patarimų dėl dvikalbystės. Įkvėpė kitų dalyvių istorijos.“
• „Susitikimai padeda nedramatizuoti ir neformalizuoti dvikalbystės. Priimti įvairius etapus, pagauti natūralią eigą, vaiko susidomėjimą ir kliautis ta tėkme“.
• „Ramina vien žinojimas, kad yra ir kitų moterų, kurios jaudinasi dėl vaiko dvikalbystės ir nerimauja, kaip bus ateity“.
• „Susitikimai suteikia ramybės, bendrystės ir įrankių, kuriuos naudosiu ne tik dvikalbystės kelionėje, bet ir pati mokydamasi kalbų“.

Kovą startavo trečioji dvikalbystės palaikymo grupė! Kartu su mumis patirtimi dalinasi ir sociolingvistė dr. Inga Hilbig, kuri padės rasti efektyvių bei kūrybinių būdų bei sprendimų, kurie tiks būtent Jūsų šeimai. 

Programą kūrėme tiems tėvams, kurie:

1. laukia šeimos pagausėjimo ar augina 0-4 metų vaikus užsienyje (jei auginate kelis skirtingo amžiaus vaikus, grupėje tikrai skirsime laiko aptarti ir vyresnių vaikų situaciją), kurie nori perduoti vaikams lietuvių kalbą ir nerimauja, ar pavyks.
2. susiduria su dvikalbystės iššūkiais emigracijoje: vaikai atsako daugumos kalba, nenori bendrauti lietuviškai,  jiems stinga sklandumo, žodyno ir gramatikos, gebėjimo persijungti iš vienos kalbos į kitą.
3. stinga palaikymo ir pozityvių pavyzdžių, kurių kitakalbė antroji pusė, uošviai ar kiti asmenys nebūtinai (aktyviai ir praktiškai) palaiko „lietuvių kalbos projektą”, kurie dažnai sulaukia komentarų, kad neverta nė pradėti ir pan.
4. augina vaikus mišriose šeimose ir nori išlaikyti lietuvių kalbą.
5. kuriems stinga laiko ir idėjų, kaip patiems namuose, kasdienybėje natūraliai, žaismingai, smagiai puoselėti lietuvių kalbą; kurie patys daug metų gyvena užsienyje ir jaučiasi atitolę nuo lietuvių kalbos, mažai ją tevartoja ir ją nelengva kalbėti su savo vaikais.

Kūriau dvikalbystės grupės programą vedama intencijos, kad reikalingos žinios ir palaikymas mamas emigracijoje pasiektų kuo anksčiau –  besilaukiant ar per kelis pirmuosius mažylių gyvenimo metus. 

Užtikrintai pradėjus dvikalbystės ar daugiakalbystės kelionę galima išvengti dalies iššūkių vėliau, suteikti stiprų pagrindą vaikui imliausiu kalbos vystymuisi metu, sustiprinti vidinį stuburą ir argumentų bagažą bendraujant su aplinkiniais, kurie nepritaria lietuvių kalbos mokymui ar laido neprašytus, nemalonius komentarus.

Šios grupės trukmė 6 mėnesiai, nes atsižvelgėme į pirmųjų grupių dalyvių pageidavimą susitikimus tęsti ir norim užtikrinti, kad būtų pakankamai laiko ne tik pritaikyti skirtingas strategijas, patarimus, bet ir juos aptarti bei stabilizuoti pokytį.

Į programą įeina:

• Konkretūs, įveiksminami žingsniai, kuriuos iš karto galima taikyti kasdienybėje. 
• 5 virtualūs grupės susitikimai (trukmė – 1,5 val.), kuriuos ves dr. Inga Hilbig (maždaug kas 1,5 mėn.). Per juos nagrinėsime gyvenimiškas grupės narių situacijas, ieškosime problemų sprendimų.
• Savistabos užduotys ir idėjų, kaip lavinti vaiką namuose (žodžių žaidimai, dainelės, knygelės ankstyvajam skaitymui, kiti resursai) aprašai (PDF). Šios užduotys neapsunkins ir neatims daug laiko, bet nukreips Jūsų dėmesį konstruktyvia linkme: galėsite pastebėti savo kasdienybėje tam tikras tendencijas ir tai Jums padės keičiant nusistovėjusią kalbų dinamiką šeimoje.
• 9  seminarų įrašai apie ankstyvąją dvikalbystę įrašus, kuriuos galėsi peržiūrėti sau patogiu metu.
• Virtualių susitikimų konspektai, kurie padės įsiminti esmines dvikalbystės strategijas ir vaiko kalbą lavinančius įrankius.
• Bendravimas uždaroje Facebook grupėje.

Įgijus mokslu grįstų žinių apie dvikalbystę ir gavę konkrečių patarimų, kaip tą informaciją pritaikyti, pasijusi tvirčiau šiame nelengvame kelyje, o pastangos bus vaisingesnės bei daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo teikiančios. 

Dvikalbystė – ne sprintas, o maratonas. Treniruokimės kartu!

Bendra šio paketo vertė – 190 Eur, tačiau jį įsigyti galima TIK už 129 Eur. 

________________________________________________________________

INFORMACIJA DĖL SUSITIKIMŲ:

• Profesionali pagalba: susitikimus veda dr. Inga Hilbig – sociolingvistė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros docentė. 
• Dalyvių skaičius ribotas. Maksimalus grupės dydis – 12 dalyvių.
• Yra galimybė mokėti dalimis.  2 mokėjimai po 60 Eur. arba 3 mokėjimai po 40 Eur.
• Susitikimai vyks – „Zoom“ programoje
• Pirmasis susitikimas vyko kovo 3 d.  (kas nespėjo prisijungti, atsiųsime įrašą).
• Kiti 4 susitikimai taip pat vyks darbo dienomis, vakarais. Stengiamės būti lankstūs ir pasitarti su jau prisijungusiais dalyvais, dėl jiems patogiausio susitikimų laiko. 

Seminarų temos:

KOVĄ – „Kaip pasiekti, kad vaikas kalbėtų lietuviškai?“ ir diskusija: „Dvikalbystės mitai. Kaip nuostatos ir aplinkinių reakcijos veikia tėvų motyvaciją dvikalbystės kelyje“. 

BALANDĮ – „Kaip kuo sklandžiau perduoti lietuvių kalbą emigracijoje“ ir „Daugiakalbystė: kūrybiški kalbų mokymo metodai tėvams ir pedagogams (1-4m)“.

GEGUŽĘ – diskusija „Kai vyras / jo šeima nepalaiko noro perduoti lietuvių kalbą ir kultūrą vaikams“;

BIRŽELĮ – „Emociniai dvikalbystės iššūkiai tėvams ir vaikams“;

LIEPĄ – „Kaip įtraukiai skaityti dvikalbiams vaikams“.

RUGPJŪTĮ – „Kaip lavinti kalbą nuo pirmųjų kūdikio dienų“, ir „Kaip reaguoti į vaikų kalbos klaidas“;

Susitikimus veda dr. Inga Hilbig – sociolingvistė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros docentė. Vienos pagrindinių mokslinių interesų sričių – šeimų kalbų politika ir vaikų dvikalbystė. Su vokiečiu vyru Lietuvoje sėkmingai augina du dvikalbius berniukus (12 ir 14 metų). Turi gyvenimo ir vaikų auginimo emigracijoje patirties. Dvikalbystės ir šeimų kalbų politikos temomis rašo mokslinių knygų skyrius ir straipsnius, aktyviai užsiima ir mokslo sklaida: veda seminarus, skaito pranešimus užsienyje gyvenantiems lietuviams tėvams bei lituanistinių mokyklų mokytojams, konsultuoja šeimas privačiai. Yra knygos „Kalba kaip galimybė. Lietuvių kalba gyvenant svetur” bendraautorė. Daug metų moko lietuvių kalbos ir kultūros užsieniečių grupes, kurių dalis yra ir diasporoje augęs jaunimas.

Kilus klausimams, norint pasitarti ar pasirinkus mokėjimą dalimis, susisiekite el. paštu – justina@tarp2saliu.lt